duja

1 dujà sf. sing. (4) 1. Kv, Šts dulksmas, smulkus lietus, migla, rūkas: Smulkus lietus nuo miglos vadinas duja J. Nė ten lytus, nė ten ką – dujà sudujojo Krš. Tokia dujà, kad nepaklystumiam Pp. Ta dujà sugadino gražį orą Mžk. Kasg kito liksis, tiektai duja o šešėlis DP626. Tas audeklas tankus kaip duja J. 2. žr. dujos: Kalkiniai akmens tai tokie, kuriuose tyri kalkiai yra susigimę su duja, vadinama rūgštdariu, ir su angliarūgšte A1884,128. 3. supuvęs, supendėjęs, sudūlėjęs daiktas: Tokis tę materijolas – dujà Švn. 4. Lp, Vs, Lzd labai lengva, puri, peleninė žemė: Toj pakalnėj žemė tokia dujà – pajudini, tai tep ir rūksta Nmn. Čia tokia dujà, kap daržai gali augt! Sn. Žemė prie dujõs, tuoj išdegs viskas Rdm. Dujõn pasodinom dešimt žuoganų bulvių Dbč. ║ durpės: Vasarą kad užsidegs dujà, tai sunku ją apgesint Nč. 5. dumblynas: Ar nenuklimpo dujoj su bradiniu eidami? Dbč. Inlindau ton dujõn Vlk. 6. Dsn pieno paviršėliai, grietinėlė: Daug būva pieno, bet maža dujõs Švnč. Viralas pralietas dujelè Tvr. 7. bėginėjimas, ruoša: Vakarais apei gyvolius tokia dujà, kad paskuo kojų nebejunti Up. 8. J, Brs toks šokis: Pašokim dar dują, – ir pradėjo kraipytis M.Valanč.